žuvies nevirkite

Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava

Ikrų patiekimas - Ikrus reikia dėti į atskirą indelį su ledu arba patiekti salotinėje, 10 cm skersmens lėkštėje. Jei gaminate iš ikrų sumuštinius, naudokite baltą duoną. Ikrai taip pat tinka su svogūnų laiškais. Tada laiškus patiekite atskiroje lėkštutė...

Vieną kartą gyveno žmogus, kuris labai mėgo keptas pupeles. Jis mylėjo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo jį į nepatogią padėtį - trumpam po to, kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni. Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylėjo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį - paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė. Po kelių mėnesių, buvo jo gimtadienis, grįžtant iš darbo, jis nusprendė pasidaryti sau dovanėlę - pagalvojo, suvalgys bent vieną mažą porciją keptų pupelių. Pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir nusprendė užsukti. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų, ir jis pagalvojo, kad paliks mašiną ir pasivaikščiodamas pareis namo. Beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas jis jau buvo suvalgęs tris dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išėjo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusilengvino pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido vėją nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus. Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namų duris atidarė žmona. Ji džiugiai sušuko: ”Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime. Tačiau kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrasino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu. Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir stipraus kvapo. Todėl jis paėmė servetėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vėl prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti servetėle. Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalas. Jis pagadino orą taip, lyg būtų laimėjęs nacionalini bezdalių čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skimbtelėjo, o gėles ant stalo iškart nuvyto. Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servetėle. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servetėlę, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas, šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas. Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis nežiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo didžiulį tortą, didžiulį butelį vyno, kažkodėl nuvytusias gėles ir sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio.